Irmantas

Važiuojant dirbti į Daniją verta susitvarkyti keletą dokumentų, kad nereikėtų mokėti didelių daniškų mokesčių. O Danija ir Švedija visada lenktyniavo, kuri turi didžiausius mokesčius visame Pasaulyje.

Lietuvoje

Gyventojų pajamų mokestis (lyg ir 15%) yra ir Lietuvoje ir Danijoje, ir tikriausiai visoje ES. Jei dirbi Danijoje tai jį reikia mokėti ir Danijoje ir deklaruojant pajamas Lietuvoje. Norint išvengti tokio dvigubo mokesčių mokėjimo reikia pasidaryti Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą. Ji yra išduodama valstybinėje mokesčių inspekcijoje, daugiau informacijos apie šią pažymą yra čia: www.vmi.lt/lt/?itemId=101422 žiūrėti dvigubo apmokestinimo išvengimo dalį. Mes dar buvom pasidarę Pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurią išduoda seniūnija ir išsivertėm ją vertimų biure su notaro patvirtinimu. Mums sakė, kad jos reikės, bet Danijos mokesčių ofisui jos nereikėjo. Tai čia dėl visa ko. Tą pažymą galima pasidaryti per www.gyvreg.lt/ žiūrėti skiltį Viešosios paslaugos fiziniams asmenims.

Danijoje

Nuvykus į Daniją ir gavus darbą reikia kuo greičiau skubėti į artimiausią mokesčių ofisą (www.skat.dk/) su darbo sutartimi (nesvarbu ar jau turite ar dar ne gyvenimo ir darbo Danijoje leidimą, CPR ar geltoną kortelę) ir pasidaryti mokesčių kortelę. Tai yra tiesiog dokumentas, kuris patvirtina, kad jums nereikia mokėti pajamų mokesčio ir dar ten nurodytas minimalus atlyginimas už kurį reikės mokėti tik 8% mokesčių. Šitą atlyginimą sugeneruoja ofise jus priėmęs darbuotojas. Sako, kad jis priklauso nuo to kokį žadat gaut atlyginimą, bet kiti sako, kad jis po stalu meta kauliukus ir taip išburia sumą. Bet dažniausiai ta suma būna didesnė nei imigranto atlyginimas.

Kortelės naudojimas

Mokesčių kortelę galima naudoti tik viename darbe. Geriausia tame, kuriame daugiausiai uždirbat. Pvz. jei turit du darbus, su 1000 ir 5000 DKK atlyginimais tai geriau kortelę naudokite antram darbui. Tada jis bus apmokestintas 8%, o mažesnis atlyginimas didesniais mokesčiais. Kai kurie žmonės manipuliuoja ta kortele. Pvz. vieną mėnesį daugiau uždirba vienam darbe, o kitą kitam, tai vieną mėnesį kortelę panaudoji pirmame darbe, o kitą antrame. Dėl šito varijavimo reikėtų pasitarti su darbdaviu, manau jis padėtų.

.

Jei kažkas neaišku ar dar kažko neparašiau tai rašykit man į paštą: irmantas[taškas]kakaras[eta]gmail[taškas]com

Šią savaitę buvom nuvažiavę aplankyti Vytauto ir Justės į Alborgą ir Justo į Århusą. Pasiėmėm keltą laisvų dienų darbe ir ryte išvažiavom. Vytauto draugė Justė Alborge studijuoja architektūrą, o Vytautas ieško darbo.

Į priekį tranzavom. Į Alborgą važiavom visą dieną, nuo ryto iki vakaro.

Pasisekė mums su oru. Kai tranzavom į priekį tai visą dieną buvo giedra. Paskui visada irgi buvo gera.

Iš Zelandijos salos į Jutlandijos pusiasalį kėlėmės su keltu. Nuotraukoje mes laukiam, kol mus kas paims į keltą. Einant į keltą pėsčiomis reikia mokėti 315 DKK (apie 150 Lt), o lengvajai mašinai yra nustatytas mokestis nepriklausantis nuo keleivių skaičiaus.

Pirmą kartą kėliausi tokiu keltu. Jis per 45 minutes nuplaukia kiek daugiau nei 45 kilometrus. Jis yra kaip katamaranas, turi dvi dalis, kurios plūduriuoja ant vandens ir plaukiant palieka dvi vėžias. Kelte telpa kokie 50 automobilių, yra restoranas, daug sėdimų vietų.

Vytautas su savo dviračiu Alborge.

Iš Alborgo važiavom pas Justą į Århusą. Jis ten jau antrus metus studijuoja inovacijų vadybą. Jam patinka ten studijuoti ir Danijoje jaučiasi gerai, tik vis skundžiasi, kad Århusas yra Danijos provincija.

Aprodė mums visą Århusą. Nedidelis jaukus miestas su siaurute upe. Važiuodami į Århusą sutranzavom smagų bičą, kuris mums papasakojo miesto pavadinimo reikšmę. År daniškai reiškia mažą upę arba upelį, o hus reiškia namą, tai miestas vadinasi namas prie upės. Kaip ir Alborge apsilankėm studentų namuose (Studenterhuset). Århuso studentų namai yra įsikūrę sename uosto pastate. Langai už baro yra tiesiai į geležinkelio bėgius ir kas kažkiek laiko vis pravažiuoja keleivinis traukinys. Jei jis važiuotų lėčiau tai būtų galima matyti traukinio keleivius, o jie galėtų dairytis į barą. Labai geras vaizdas.

Vėliau vakare, prieš išvažiuojant dar nuvažiavom prie jūros.
Grįžom pigiu autobusu iš Århuso į Kopenhagą. Kelionė labai pasisekė. Gerai pailsėjom, pakeliavom ir pabendravom. Tą patį vakarą dar ėjom į darbą nešioti laikraščių.

Vilnius – Kopenhaga

Iš Vilniaus vakariniu traukiniu važiavom į Klaipėdą. Klaipėdoje Birutė lankė savo tetą ir pusseserę, o aš buvau pas senelį Vytautą. Ten prabuvom dvi dienas tai spėjom pasivaikščioti po Klaipėdą, pažiūrėt porą Tinklų kino festivalio programų ir žinoma pasimaudyti jūroje. Jūros vanduo buvo 17 laipsnių, vos aukštesnė buvo oro temperatūra, bet maudynės buvo labai geros. Senelis dabar gamina naminį vyną iš sode užaugintų žaliųjų vynuogių. Nekantrauju paragauti kai bus pagaminta. Paskui senelis mus abu nuvežė į tarptautinę perkėlą ir mes temstant išplaukėm iš Klaipėdos į Švedijos pusę.

Skaityti toliau

Iš Kopenhagos į Vilnių dviračiais važiavom keturiese: Aš, Birutė, Augis ir Olga. Aš visus savo daiktus susidėjau į dar iš Lietuvos atsivežtą specialų krepšį ant dviračio, į kelioninę kuprinę susidėjau palapinę ir kilimėlį, o ją pritvirtinau ant bagažinės, priekiniame krepšelyje susidėjau keletą dažnai naudojamų daiktų ir dar prisikabaliojau maišų ant vairo. Birutė ir Olga specialius krepšius nusipirko Kopenhagoje, dėvėtų daiktų parduotuvėje. Priekyje irgi turėjo krepšelį ir taip pat vežėsi kelionines kuprines pritvirtintas ant bagažinių. Augiui vietoj specialių kuprinių pritvirtinom po paprastą dviratinį krepšiuką iš abiejų bagažinės pusių, o ant viršaus jis taip pat prisitvirtino kuprinę. Taip pat irgi turėjo krepšiuką priekyje.

Kelionę pradėjom liepos 25 dieną, šeštadienį. Per tą dieną nuo Kopenhagos nuvažiavom iki Helsingør miesto, iš kurio pigiu keltu persikėlėm į Švediją, į Helsingborg miestą. Ten praleidom pirmą naktį.

Skaityti toliau