Čia sudėjau kažkiek atsitiktinių akimirkų iš mūsų gyvenimo Danijoje. Į Daniją išvažiavom 2009 metų sausį, man tada prasidėjo Erasmus studijos Kopenhagos universitete. Birutė važiavo su manimi tiesiog ieškoti kažko naujo. Iki pavasario gyvenom keliose vietose Kopenhagoje. Tada Birutė išvažiavo į Fyn salą vidury Danijos į tokią suaugusių mokyklą-stovyklą. Ten ji buvo tris mėnesius. Vėliau mes vėl kartu gyvenom Kopenhagoje iki vasaros vidurio. Buvom išvažiavę į Vilnių mėnesiui ir nuo rudens vėl gyvenom Kopenhagoj. Tada radom darbus ir dirbom iki 2010 gegužės kada išvažiavom vasarai į Lofotenų salas Norvegijoje.

Pirmieji mūsų tikri namai Kopenhagoje, Kastrupo rajone, pietuose netoli oro uosto. Tik atvykę į Kopenhagą gyvenom pas Katrinę ir Parviną iš HospitalityClub. Fotografuota 2009 sausio 17.

Mūsų apsnigę dviračiai. Kopenhagoje žiema nebūna balta. Sniego iškrenta retai ir nedaug. Vietoj sniego būna lietus. Fotografuota 2009 vasario 11.

Kažkada toli į pietus už oro uosto bevaikščiodami laukais suradom kažkokį sąvartyną, ten buvo daug įdomių dalykų. Fotografuota 2009 kovo 14.

Birutė vaizduoja briedį paplūdimyje netoli mažo miestuko Dragør, į pietus nuo Kopenhagos. Fotografuota 2009 sausio 25.

Kopenhagos universitete aš nėjau į paskaitas, nes viename institute radau vietą, kur galėčiau rašyti kursinį darbą, gavau pakankamai kreditų, kad man užskaitytų visą semestrą. Dirbau Nilso Boro institute, ledo ir klimato centre (Centre for Ice and Climate/Niels Bohr institute). Mano darbo vadovai buvo vienas labai kietas Danijos islandas profesorius Sigfus ir doktorantas Hans Christian. Rašiau darbą pavadinimu Developing the Method for Collecting
Water Vapor from the Atmosphere (vandens garų surinkimo iš atmosferos metodo tobulinimas). Fotografuota 2009 kovo 16.

Kovo gale Birutė išvažiavo į Fyn salą vidury Danijos į stovyklą-mokyklą. Ten praleido tris mėnesius, bet aš pas ją buvau nuvažiavęs du ar tris kartus per tą laiką. Danijoj traukiniai yra labai geri, važiuot galėtų gal ir truputį greičiau (dabar maždaug 160 km/h), bet viduje yra tikrai labai patogūs. Fotografuota 2009 kovo 29.

Kai Birutei baigėsi mokyklėlė, o man universitetas, mes prižiūrėjom vienos iš Birutės mokytojų namus, tol kol šeimininkai buvo išvažiavę atostogauti kažkur toli. Gyvenom labai nedideliame kaimelyje, galima sakyt net vienkiemyje, turėjom milžinišką namą su didelę pieva ir sodu, šunį, katę, mašiną ir visą savaitę. Buvo labai gera pailsėti, važiuodavom prie jūros ar į kokį artimą miestelį pasidairyti. Fotografuota 2009 birželio 25.

Birutė ir Sali, šeimos, kurių namą prižiūrėjom šuo. Fotografuota 2009 gegužės 25.

Mes prie tilto kuris jungia Fyn salą su žemynine Danijos dalimi, Jutlandijos pusiasaliu. Fotografuota 2009 gegužės 21.

Kopenhaga yra senas miestas, ten daug visokių įtvirtinimų, fortų ar apkasų. Fotografuota 2009 balandžio 26.

Kopenhagos universiteto botanikos sodas man labai patiko, ten mėgdavau apsilankyti. Sodo prūde gyveno antys ir vėžliai. Fotografuota 2009 gegužės 8.

Kopenhagos universiteto botanikos sodo oranžerija. Fotografuota 2009 spalio 29.

Nauji gyvenamieji kvartalai Kopenhagoje dabar yra dažniausiai statomi buvusiuose pramoniniuose arba uostų rajonuose. Prie tų kurie yra netoli jūros, būtinai yra padaromi kanalai laivams atplaukti praktiškai iki namo. Taip turtingieji gali šalia namų laikyti ne tik automobilį, bet ir savo laivą. Rajonuose, kurie yra toliau nuo vandens vis tiek yra padaromi kanalai, per maži, kad būtų tinkami laivybai, bet dėl grožio ir jaukumo, kurį suteikia vanduo. Fotografuota 2009 balandžio 26.

Vienas Kopenhagos centrinių rajonų, Kristianhaunas (Christianshavn) yra perrėžtas keliais kanalais, panašiai kaip ir Amsterdamas. Tai labai prabangus ir turtingiems žmonėms skirtas rajonas. Kanaluose net keliom juostom stovi prabangūs laivai. Beje, Kristiania (Christiania), Kopenhagos alternatyvus rajonas yra Kristianhauno rajono dalis. Fotografuota 2009 balandžio 24.

Østerbro rajone yra senas žvejų kvartalas. Netoli yra pastatai, kuriuose senais laikais buvo įsikūrusi Vakarų Indijos Kompanija (West India Co). Fotografuota 2009 balandžio 24.

Østerbro rajone yra švyturys-Tuborg alaus butelis. Iš Danijos yra kilęs ne tik Carlsberg alus bet ir Tuborg, kuris bent jau Danijoje yra ne ką mažiau populiarus. Tuborgas yra gaminamas Carlsbergo gamyklose. Fotografuota 2009 kovo 21.

Pas mus buvo atvažiavę Motiejus ir Rita. Jie atitranzavo iš Stokholmo. Pas mus praleido keletą dienų ir tęsė kelionę toliau. Čia mes gyvenom pas Miriam, Kopenhagos Østerbro rajone, labai arti centro ir turėjom labai jaukų vidinį namo kiemą, kur valgydavom ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Fotografuota 2009 birželio 30.

2009 metų vasarą prieš važiuojant namo į Vilnių dviračiais turėjom kažkaip atsikratyti didelio kiekio mums nebereikalingų daiktų. Nusprendėm nuvažiuoti į blusų turgų ir viską parduoti, taip atrodė mūsų stendas. Beveik visus parduodamus daiktus mes per pusę metų radom konteineriuose ar dar kaip nors kitaip gavom nemokamai. Pardavėm ne viską, bet gavom apie 60 ar 80 kronų. Fotografuota 2009 liepos 19.

Birutė kažkur Kopenhagos pietuose. Fotografuota 2009 spalio 2.

Aš, kažkur Kopenhagos pietiniame užmiestyje. Fotografuota 2009 spalio 2.

Prieš Jungtinių tautų klimato konferenciją COP15, vykusią Kopenhagoje, buvo gausybė visokių renginių susijusių su klimatu ir jo kaita. Čia Birutė yra prie padaryto milžiniško ledkalnio. Fotografuota 2009 gruodžio 8.

Aš prie vėjo elektrinės sparno. Fotografuota 2009 gruodžio 8.

Dalyvavom keletoje COP15 protesto akcijų. Mes manom, kad iš tikrųjų globalinis klimato atšilimas dėl žmogaus veiklos vyksta, o jei žmogus vis dėlto ir mažai tą lemia vis tiek geriau bus jei būsim žalesni, bus sveikesnis miestų oras ir bus galima drąsiau su dviračiu važiuoti šalia didelio automobilių eismo. Fotografuota 2009 gruodžio 14.

Kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį visi S traukiniai Kopenhagos regione veža nemokamai. Mes su draugais važiavom į Hillerød miestuką, ten vaikščiojom aplink pilį ir parką, o vėliau pasidarėm pikniką. Birutė, Dovilė, Martynas, Irmantas, Monika, Vilius. Fotografuota 2010 gegužės 2.

Arhuso centras išsidėstęs aplink mažą upeliuką, atrodo visai jaukiai. Justas studijuoja Arhuse, vakarų Danijoje jau antrus metus. Mes buvom kartą pas jį nuvažiavę. Fotografuota 2009 spalio 23.

Birutė prie vieno Islandų tapytojo paveikslų. Buvom jo parodoje šiaurės Atlanto šalių namuose. Fotografuota 2009 gruodžio 8.

Tivoli – labai garsus Kopenhagos atrakcionų parkas. Visi atrakcionų parkai Danijoje vadinasi Tivoli. Fotografuota 2009 spalio 18.

Prieš žiemą Kopenhagos centre buvo pastatytas laikinas apžvalgos ratas. Jis matėsi iš visų pusių. Fotografuota 2009 spalio 18.

Naujus 2010 metus sutikom Kopenhagoje Norrebrø rajone ant tilto. Fotografuota 2010 sausio 1.

Naujų metų vakarėlis įsisiautėjo. Kažkas sukūrė laužą tiesiog vidury kelio, tada visi pradėjo į jį tempti viską kas dega, aplinkui šildėsi ir linksminosi keli šimtai žmonių. Grojo garso sistema iš kažkokio Barselonos skvoto, visi pastoviai šaudė fejerverkus. Buvo labai geras ir linksmas naujų metų sutikimas. Fotografuota 2010 sausio 1.

Nuo kovo mėnesio persikraustėm į naujus namus. Nuomavomės kambarį viešbutyje. Tai buvo visiškai prastas viešbutis ir jie neturėjo daug klientų tai nuomojo kambarius ilgesniam laikotarpiui. Priekyje stovi krovininis dviratis, kurį buvau pasiskolinęs, kad perkraustyti daiktus. Fotografuota 2010 kovo 5.

Gegužės pirmoji Danijoje švenčiama garsiai, iškilmingai ir socialistiškai . Visur plevesuoja Danijos komunistų partijos vėliavos. Anksčiau ta partija buvo tikra ir dalyvaudavo rinkimuose, bet dabar ji prarado politinės partijos statusą ir yra tik kaip klubas. Visa šventė vyksta dideliame parke, kelios muzikos scenos, daug palapinių, savo stendus turi įsirengę daug organizacijų. Stendą turi net Danijos ir Šiaurės Korėjos draugystės organizacija. Per tą mini festivalį danai išgeria tūkstančius litrų alaus ir visas parkas po šventės būna visiškai nusėtas šiukšlėmis. Fotografuota 2009 gegužės 1.

Prie įėjimo į parką buvo pardavinėjami gėrimai, užkandžiai, suvenyrai. Buvo keletas prekeivių, kurie pardavinėjo žirnius. Jie smagiai kaip turguje šaukė kainą už vieną maišiuką žirnių. Fotografuota 2010 gegužės 1.

Kopenhagoje pilna prekybinių kioskelių, kuriuose pardavinėja visokius užkandžius, bet jie nuolatos nestovi tose vietose, kur prekiaujama, juos pardavėjai atsiveža iš garažų su nedideliais varikliukais. Jie važiuoja lėtai ir vairuotojas tiesiog eina priekyje ir vairuoja kaip valtį. Lones pølser reiškia Lionės dešrelės. Fotografuota 2009 balandžio 3.

Močiutė su anūku maitina ežero paukščius Kopenhagos centre. Fotografuota 2009 kovo 16.

Berniukas lipa siena, kad nuimtų kačiuką užlipusį per aukštai ir bijantį nulipti. Fotografuota 2009 kovo 16.

Kažkur Vesterbro rajone. Fotografuota 2010 kovo 6.

Kopenhagoje žmonės ir žiemą važinėja dviračiais, nes ten sniego nedaug, nebūna jokių plikledžių. Kad rankos nesušaltų būna specialios rankenos su pirštinėmis. Fotografuota 2010 kovo 6.

Paskutiniai mūsų namai buvo pietų uoste įsikūręs Plaukiojantis miestas (Floating City). Tai projektas kuriame žmonės stato įvairius plaukiojančius objektus ir ruošiasi juose gyventi. Pirmą kartą ten apsilankę mes nupiešėm ant sienos medį su gyvūnais. Fotografuota 2010 kovo 13.

Paskutinė mūsų diena Kopenhagoje. Mus išlydi plaukiojančio miesto gyventojai. Čia gyventi buvo tikrai labai smagu ir gera. Labai susidraugavom su visu kolektyvu, darėm daug bendrų projektų, matėm kaip pagrindinis plaukiojantis aparatas virsta tikrove. Linkiu sėkmės šiam nuostabiam projektui ir tikiuosi juos kažkada sutikti jau vandenyje. Fotografuota 2010 gegužės 29.

Mes naudojom virtuvinį kombainą, nors geriau tinka kokteilių mikseris, nežinau kaip jis tiksliai vadinasi, bet tai toks indas kurio apačioje greitai sukasi peiliukai. Vaisiai tinka visokie. Mes naudojom tokius kokius turim. Geriausiai dėti daugiau saldžių vaisių, kad būtų skanu. Mes visada, kaip pagrindinę dalį naudojom bananus. Dar kartais įdėdavau ir kokią morką, kad sveikesnis kokteilis būtų. Taip pat tinka ir prieskoniai arba žolelės. Taigi, sudedi visokių vaisių į indą, galima įpilti šiek tiek vandens, pieno arba jogurto ir plaki kokias penkias minutes. Paskui lieka išpilstyti į stiklines, kuo nors papuošti ir vaišinti draugus.

…

Galima gamintis ir iš savo sode užaugintų vaisių, daržovių ir kitokių valgomų augalų. Patys dar nebandėm, bet žinau, kad galima: RB apie kokteilius.

…

Skanaus!

Gyvenant Kopenhagoje visada kai tik galėjau fotografavau graffiti. Čia sudėjau geriausių darbų kolekciją. Fotografuota nuo 2009 sausio iki 2010 gegužės. Visas nuotraukas apkarpiau, kai kurias sujungiau į panoramas. Tik vieną kartą ėjau specialiai ieškoti graffiti į vieną apleistą teritoriją pietų uoste. Bet žinau, kad tokių vietų Kopenhagoje yra labai daug ir jei būčiau turėjęs daugiau laisvo laiko būčiau surinkęs daugiau ir gražesnių darbų. Dar žinau keletą gerų piešinių, kuriuos norėjau nufotografuoti, bet tada neturėjau kameros ir jie taip ir pasiliko gatvėse. Mėgaukitės formomis, spalvomis ir pabandykit perskaityti.

OUT OF THIS WORLD!

Nemažai mačiau ir visai belenkaip apibombintų furgonų, bet pasitaikė ir gražiai, graffiti stiliumi apipaišytų su firmų ar parduotuvių reklama krovininių automobilių. Bet manau, kad nemažai yra ir šiaip apipaišytų auto. Kažkiek, tikiuosi tokių, pagavau.

Man labiau nei super kokybiškas ir sudėtingas graffiti užrašas patinka piešiniai, kurie yra šiaip įdomūs arba dar geriau su kokia nors mintimi. Nelabai daug tokių radau, bet kažkiek turiu.

Nors kartais piešiniai ir labai paprasti, bet jei dideli tai būna įspūdingi.

When will we get paid. Kopenhaga, pietinis uostas.

2009 KICREW Keep it cool. Koks šitas didelis galit pajusti palyginę su mano paliktu dviračiu.

Beje, kic crew tikriausiai patys aktyviausi Kopenhagoje, jų pilna visur.

Kic serija Vesterport S-traukinių stotyje.

Some people ask, what the ghetto can do 4 them?? My question is, what can you do 4 the ghetto??

Kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį visais Kopenhagos s-traukiniais galima važinėti nemokamai. S-traukiniai yra daugiausiai skirti priemiesčiuose gyvenantiems žmonėms susisiekti su centrine miesto dalimi, jie važiuoja gan toli. Neseniai buvo panaikinti dviračių bilietai ir dabar s-traukiniais juos galima vežti visada nemokamai.

Birutė ir Dovilė laukia traukinio.

.

Kovo mėnesį važiavom į Frederiksundą, į šiaurės vakarus nuo Kopenhagos. Dar buvo šalta ir ledas dengė jūrą.

Frederiksundo prieplauka.

Maitinom žuvėdras. Vėliau dar ir dvi gulbės atėjo pavalgyti.

.

Balandžio mėnesį kaip tik buvo vėlykos.  Buvo prastas oras tai nuvažiavom trumpam prie jūros, o paskui švęsti važiavom pas draugus.

Čia įlanka kažkur pietų Kopenhagoje. Visame paplūdimyje pilna dumbliais apaugusių akmenų, o horizonte didelė elektrinė.

Kopos gražios.

Mano, Birutės, Viliaus ir Dovilės dažyti kiaušiniai.

.

Gegužės pirmą sekmadienį važiavom į Hillerødą. Ten aplankėm pilį, parką ir paskui pasidarėm pikniką.

Mūsų chebra ir visokie turistai prie įėjimo į pilies kiemą.

Hillerødo pilis. Čia panoraminę nuotrauką sujungiau iš dviejų kadrų.

Parke prie pilies.

Martynas, Monika, Birutė, Vilius, Dovilė, Irmantas.

Parke yra prisodinta labai senų ąžuolų. Jie buvo pasodinti kažkada 1700 metais, po to kai anglai konfiskavo Danijos laivyną. Ąžuolai buvo skirti atstatyti prarastam laivynui. Kadangi dabar jie auga labai retai tai tikriausiai atsistatė Danija savo laivus kažkada.

Suradom kažkokios stovyklavietės laužavietę ir šildėmės tenai.

Birutė ir Dovilė.

Birutė šypsosi važiuodama s-traukiniu.

Baigiau semestrą Kopenhagoj. Deja nesurinkau pakankamai kreditų, kad Vilniuje man užskaitytų visą semestrą. Kopenhagos universitete išlaikiau tik vieno dalyko egzaminą. Air Pollution and Health. Gavau 7,5 ECTS kreditų, tai atitinka tik penkis Vilniaus universiteto kreditus, o per semestrą reikia surinkti 20.

Vilniuje susistabdžiau studijas iki 2010 rugsėjo. Tada pradėsiu magistrantūros antrą kursą nuo pradžių, bet tikriausiai pavyks užskaityti kokį nors neįdomų dalyką už tuos kreditus, kuriuos susirinkau Kopenhagoj.

Dabar turiu pusės metų atostogas nuo mokslo iki pat rugsėjo. Beje tai reiškia, kad nuo rugsėjo beveik visus metus iki 2011 vasaros būsiu Lietuvoje.

Air Pollution and Health paskaitos ketvirtadieniais vykdavo visą dieną, tai mes visi susiskirstėm po du ir kiekvieną savaitę kepdavom pyragus. Aš kepiau pyragus su Yang iš Kinijos. Nuotraukoje Mūsų pyragai. Dešinėje pusėje, mūsų paskaitos pagrindinis dėstytojas Ole John džiaugiasi pyrago dekoracija. Sakė šitos nuotraukos galėtų būti panaudotos priviliojant studentus rinktis šią paskaitą.

Kelionė į Lietuvą

Vasario viduryje buvom grįžę į Lietuvą. Susitikinėjom su draugais, šventėm Vasario 16-ąją, žiūrėjom Avatar, slidinėjom Latvijoje ant Sauleskalns, žaidėm encounter, žiūrėjom Vytauto Kasiulio paveikslų parodą ir matėm tikrą žieminį Vilnių.

Naujas kambarys

Kai grįžom iš Vilniaus į Kopenhagą, jau kitą dieną mūsų šeimininkas pasakė, kad už savaitės turim išsikraustyti. Kitaip sakant, jis mus tiesiog išspyrė. Šiaip pagal taisykles Danijoje šeimininkas nuomininkus turi perspėti mėnesį prieš tai kada jis nori, kad jie išsikraustytu, lygiai tas pats yra ir su nuomininkais, jie turi perspėti šeimininką mėnesį prieš išsikraustant. Mus jis labai lengvai išspyrė dėl to, kad neturėjom nuomos sutarties, neturėjom kam skųstis.

Iš karto pradėjom naujo kambario paiešką. Ir jau kitą dieną radom. Dovilė, viena pažįstama pasakė, kad ji nuo kovo nuomosis kambarį viename viešbutyje. Mes irgi nuėjom ten pasidairyti ir rezervavom dvivietį kambarį už 3500 DKK (1750 Lt) per mėnesį. Viskas įskaičiuota tik kur drabužius išsiskalbti reikės susirasti patiems. Viešbutis tik vienos žvaigždutės, todėl viskas nėra taip jau labai gražu ir tvarkinga. Grindys įdubusios ir linguoja, sienos popierinės viena virtuvė, du bendri tūlikai ir du dušai visam aukštui. Mes gyvenam trečiame aukšte, kur yra 18 kambarių. Mūsų kambarys yra į pietryčių pusę ir turi tris langus. Namie neturim interneto, pagaunam tik kažkokį Fon bevielį, bet jis mums leidžia naudotis tik google paslaugomis. Užtai galim naudotis tik elektroniniu paštu, žemėlapiais, vertėju nu ir viskuo kas yra iš google, beveik užtenka. Beveik kasdien einam interneto į netoli esančią Kopenhagos universiteto Life sciences fakulteto biblioteką. Šiaip nesiskundžiam nauju kambariu, jaučiamės kaip lietuviškame bendrabutyje.

Nuotraukoje mūsų namas. Mūsų langai yra trečiame aukšte, kampinis kambarys, du langai dešinėje kampo pusėje ir vienas kairėje. Prie namo Birutė su savo dviračiu ir kraustymuisi pasiskolintas triratis krovininis dviratis. Vėliau įdėsiu ir video kaip su tuo dviračiu važinėju.

Labai pykom ir dabar vis dar truputį pykstam ant buvusio šeimininko, bet jei nebūtų išspyręs tai ir toliau būtume jam mokėję daugiau nei, kad mokam dabar.

Darbas

Vis dar dirbam laikraščių išnešiotojais naktimis. Bet darbo nėra labai daug ir jis labai sunkus, o gaunam vistiek tik minimumą. Dabar dirbam kiekvieną naktį iš šeštadienio į sekmadienį ir retai kitomis naktimis. Išgyventi užtenka, bet mes norėtume kažkiek susitaupyti ateičiai.

Dabar kasdien ieškom darbo vasarai Norvegijoje. Norim vasarą ten dirbti ir taip pagyventi dar vienoje šalyje. Dar truputį ieškom Islandijoje ir Farerų salose. Jei neišeis vasarą ten kur nors dirbti tai dirbsim Kopenhagoje iki vasaros vidurio ir tada keliausim.

Jei kas žinot ką nors susijusio su darbu Norvegijoje, Islandijoje, Farerų salose arba Danijoje tai parašykit, būsiu labai dėkingas.

Daugiau nuotraukų kaip visada greitu metu atsiras ir mano picasa galerijoje.

Lietuvoje

Gyventojų pajamų mokestis (lyg ir 15%) yra ir Lietuvoje ir Danijoje, ir tikriausiai visoje ES. Jei dirbi Danijoje tai jį reikia mokėti ir Danijoje ir deklaruojant pajamas Lietuvoje. Norint išvengti tokio dvigubo mokesčių mokėjimo reikia pasidaryti Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą. Ji yra išduodama valstybinėje mokesčių inspekcijoje, daugiau informacijos apie šią pažymą yra čia: www.vmi.lt/lt/?itemId=101422 žiūrėti dvigubo apmokestinimo išvengimo dalį. Mes dar buvom pasidarę Pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurią išduoda seniūnija ir išsivertėm ją vertimų biure su notaro patvirtinimu. Mums sakė, kad jos reikės, bet Danijos mokesčių ofisui jos nereikėjo. Tai čia dėl visa ko. Tą pažymą galima pasidaryti per www.gyvreg.lt/ žiūrėti skiltį Viešosios paslaugos fiziniams asmenims.

Danijoje

Nuvykus į Daniją ir gavus darbą reikia kuo greičiau skubėti į artimiausią mokesčių ofisą (www.skat.dk/) su darbo sutartimi (nesvarbu ar jau turite ar dar ne gyvenimo ir darbo Danijoje leidimą, CPR ar geltoną kortelę) ir pasidaryti mokesčių kortelę. Tai yra tiesiog dokumentas, kuris patvirtina, kad jums nereikia mokėti pajamų mokesčio ir dar ten nurodytas minimalus atlyginimas už kurį reikės mokėti tik 8% mokesčių. Šitą atlyginimą sugeneruoja ofise jus priėmęs darbuotojas. Sako, kad jis priklauso nuo to kokį žadat gaut atlyginimą, bet kiti sako, kad jis po stalu meta kauliukus ir taip išburia sumą. Bet dažniausiai ta suma būna didesnė nei imigranto atlyginimas.

Kortelės naudojimas

Mokesčių kortelę galima naudoti tik viename darbe. Geriausia tame, kuriame daugiausiai uždirbat. Pvz. jei turit du darbus, su 1000 ir 5000 DKK atlyginimais tai geriau kortelę naudokite antram darbui. Tada jis bus apmokestintas 8%, o mažesnis atlyginimas didesniais mokesčiais. Kai kurie žmonės manipuliuoja ta kortele. Pvz. vieną mėnesį daugiau uždirba vienam darbe, o kitą kitam, tai vieną mėnesį kortelę panaudoji pirmame darbe, o kitą antrame. Dėl šito varijavimo reikėtų pasitarti su darbdaviu, manau jis padėtų.

.

Jei kažkas neaišku ar dar kažko neparašiau tai rašykit man į paštą: irmantas[taškas]kakaras[eta]gmail[taškas]com

Iš Vilniaus vakariniu traukiniu važiavom į Klaipėdą. Klaipėdoje Birutė lankė savo tetą ir pusseserę, o aš buvau pas senelį Vytautą. Ten prabuvom dvi dienas tai spėjom pasivaikščioti po Klaipėdą, pažiūrėt porą Tinklų kino festivalio programų ir žinoma pasimaudyti jūroje. Jūros vanduo buvo 17 laipsnių, vos aukštesnė buvo oro temperatūra, bet maudynės buvo labai geros. Senelis dabar gamina naminį vyną iš sode užaugintų žaliųjų vynuogių. Nekantrauju paragauti kai bus pagaminta. Paskui senelis mus abu nuvežė į tarptautinę perkėlą ir mes temstant išplaukėm iš Klaipėdos į Švedijos pusę.

Keltas didelis, daug vietos žmonėms ir automobiliams. Kėlėmės per visą naktį, laive iki paryčių vyko vakarėlis. Mūsų sėdimos vietos be kajutės kainavo po 200 litų kiekvienam. Švedijoje buvom dešimtą valandą ryte ir iškart pradėjom tranzuoti. Paėmė lietuvis važiuojantis į Daniją dirbti. Jau ne pirmą kartą važiuoja. Sako, kad jau antros kalėdos jam bus darbe, toli nuo namų, šeimos ir draugų. Kopenhagoje atsidūrėm po poros valandų, o vakare jau buvom savo naujuose namuose Frederigsbergo rajone. Nuotraukas žiūrėkit čia.

Kambarys

Gyvenam 32 m² ploto kambaryje su balkonu. Šeštame, paskutiniame aukšte. Tame pačiame bute gyvena ir jo šeimininkė. Geras kambarys, bet mes ieškom naujų namų, labiausiai norėtume nuomotis butą, kur patys sau būtume šeimininkai.

Beje jau radom dviračius. Dar ne patys idealiausi, bet važiuoja visai padoriai.

Užsiėmimai

Dviejų diplomų greičiausiai negausiu. Tiesiog per daug ten reikėtų vargti dėl to, reikėtų dar papildomai pusę ar net metus pastudijuoti arba dabar arti mokslus kaip nežmogui. Dabar turiu prisivyti paskaitose, nes juk labai daug praleidau.

Birutė ieško darbo. Vieną mažiuką darbelį jau rado ir sėkmingai pradėjo darbuotis. Ji pažiūri pažįstamų vaikus, mama lietuvė, tai nori, kad vaikai lietuviškai išmoktų kalbėti. Kol kas Birutė su jais susišneka tik pavieniais jos daniškais ir jų lietuviškais žodžiais. Vakar jau parsinešė pirmą atlyginimą.

Ateitis

Planų neturim, tik pamąstymus. Laikas viską sudėlios į savo vietas.

Kelionę pradėjom liepos 25 dieną, šeštadienį. Per tą dieną nuo Kopenhagos nuvažiavom iki Helsingør miesto, iš kurio pigiu keltu persikėlėm į Švediją, į Helsingborg miestą. Ten praleidom pirmą naktį.

Žemėlapiai
Dar prieš išvažiuojant iš Kopenhagos turėjom rastą konteineriuose Skandinavijos atlasą ir truputį stambesnį visos Europos kelių atlasą. Jų tikrai nebūtų užtekę, juk dviračiais nevažiuojam pagrindiniais keliais, o renkamės mažesnius, kur netrukdo mašinos. Smulkesnius regioninius žemėlapius gaudavom turizmo informacijos centruose. Ten taip pat dažnai būdavo ir nemokamas internetas.

Nakvynės
Stengėmės miegoti nemokamai arba kuo pigiau. Taip ir gavosi. Mokėjom už nakvynę tik vieną kartą ir tai tik simbolinę kainą. Niekaip neradom kur nakvoti už Jönköpingo tai pradėjom klausinėti pas žmones, kuriuos matėm kiemuose, vienas nurodė savo kaimyną, sakė, kad jis dažnai priima keliautojus. Tas kaimynas buvo milijonierius, kuris savo nuosavo lėktuvo pakilimo take leidžia apsistoti už simbolinį mokestį. Sumokėjom ~6 litus už abi palapines ir visus žmones vienai nakčiai. Pakilimo tako žolė labai lygi.

Šiaip Švedijoj nėra sunku rasti vietą nakvynei. Ten yra įstatymas, kad visi gali pasistatyti palapinę vienai nakčiai kur tik nori, net ir privačioje žemėje. Kartais galima rasti įrengtas specialias pastoges nakvynei. Tokioje nakvojom savo antrą kelionės naktį. O jau Latvijoje, Saldus miestuke, pasiprašėm bažnyčios ūkvedžio, kad leistų pernakvoti bažnyčios teritorijoje. Jis pasiskambino pastoriui ir pasitaręs su juo leido mums nakvoti kiek atokiau bet saugioje bažnyčios teritorijoje.

Maistas
Maistui išleidom labai mažai. Pirkdavom tik patį reikalingiausią maistą ir kartais pigių ledų ar kitokių skanumynų. Visada tikrindavom parduotuvių konteinerius ir dažnai pasisekdavo išgelbėti nemažai maisto. Kartą pasiėmėm net septynis kepalus duonos, tokios labai panašios į palangos duoną. Ten buvo Gränna miestukas, garsėjantis savo saldainių kepyklėlėmis. Kaip sutapimas ten konteineriuose radom visą maišą šokoladinių ir guminių saldainių, kurių užteko pusei kelionės. Kartais skanaudavom mėlynėmis, kurių ten pilni miškai, tik jos ne tokios saldžios kaip Lietuvoje, nes mažiau saulės gauna. Augis dažnai pririnkdavo grybų, dažniausiai baravykų ir raudonviršių. Jie ten auga tiesiog šalikelėse.

Viską gamindavom ant laužo ir tik kartais naudojom Augio dujinį primusą. Kartą lauže net pyragą kepėm. Radom tokį, kur tik vandeniu reikia užpilti ir kepti orkaitėje. Katiliukai labai prikepė, net centimetro storio anglis vėliau reikėjo atgręmžinėti.

Statistika
Spidometro nei ant vieno dviračio nebuvo. Dabar paskaičiavau, kad nuvažiavom iš viso 915 km. Iš viso kelionėje sugaišom 20 dienų. Taigi per dieną mums tekdavo nuvažiuoti maždaug po 45 km. Aišku buvo keletas tokių dienų kai visai nieko nenuvažiuodavom arba važiavom labai mažai.

Kelto bilietai iš Nynäshamno į Ventspilį kainavo kiekvienam po 175 Lt. Maistui ir kitiems pirkiniams kiekvienas dar išleidom po maždaug 225 Lt. Iš viso kiekvienas po maždaug 400 Lt.

———————————————–

Šiaip tikrai nežinau ką čia daugiau papasakoti be šaltų faktų. Pažiūrėkit nuotraukas, o jei sutiksit mane tai pasiklausinėkit kas įdomu. O geriausia tai patiems keliauti!