Irmantas

Iš Kopenhagos į Vilnių dviračiais važiavom keturiese: Aš, Birutė, Augis ir Olga. Aš visus savo daiktus susidėjau į dar iš Lietuvos atsivežtą specialų krepšį ant dviračio, į kelioninę kuprinę susidėjau palapinę ir kilimėlį, o ją pritvirtinau ant bagažinės, priekiniame krepšelyje susidėjau keletą dažnai naudojamų daiktų ir dar prisikabaliojau maišų ant vairo. Birutė ir Olga specialius krepšius nusipirko Kopenhagoje, dėvėtų daiktų parduotuvėje. Priekyje irgi turėjo krepšelį ir taip pat vežėsi kelionines kuprines pritvirtintas ant bagažinių. Augiui vietoj specialių kuprinių pritvirtinom po paprastą dviratinį krepšiuką iš abiejų bagažinės pusių, o ant viršaus jis taip pat prisitvirtino kuprinę. Taip pat irgi turėjo krepšiuką priekyje.

Kelionę pradėjom liepos 25 dieną, šeštadienį. Per tą dieną nuo Kopenhagos nuvažiavom iki Helsingør miesto, iš kurio pigiu keltu persikėlėm į Švediją, į Helsingborg miestą. Ten praleidom pirmą naktį.

Žemėlapiai
Dar prieš išvažiuojant iš Kopenhagos turėjom rastą konteineriuose Skandinavijos atlasą ir truputį stambesnį visos Europos kelių atlasą. Jų tikrai nebūtų užtekę, juk dviračiais nevažiuojam pagrindiniais keliais, o renkamės mažesnius, kur netrukdo mašinos. Smulkesnius regioninius žemėlapius gaudavom turizmo informacijos centruose. Ten taip pat dažnai būdavo ir nemokamas internetas.

Nakvynės
Stengėmės miegoti nemokamai arba kuo pigiau. Taip ir gavosi. Mokėjom už nakvynę tik vieną kartą ir tai tik simbolinę kainą. Niekaip neradom kur nakvoti už Jönköpingo tai pradėjom klausinėti pas žmones, kuriuos matėm kiemuose, vienas nurodė savo kaimyną, sakė, kad jis dažnai priima keliautojus. Tas kaimynas buvo milijonierius, kuris savo nuosavo lėktuvo pakilimo take leidžia apsistoti už simbolinį mokestį. Sumokėjom ~6 litus už abi palapines ir visus žmones vienai nakčiai. Pakilimo tako žolė labai lygi.

Šiaip Švedijoj nėra sunku rasti vietą nakvynei. Ten yra įstatymas, kad visi gali pasistatyti palapinę vienai nakčiai kur tik nori, net ir privačioje žemėje. Kartais galima rasti įrengtas specialias pastoges nakvynei. Tokioje nakvojom savo antrą kelionės naktį. O jau Latvijoje, Saldus miestuke, pasiprašėm bažnyčios ūkvedžio, kad leistų pernakvoti bažnyčios teritorijoje. Jis pasiskambino pastoriui ir pasitaręs su juo leido mums nakvoti kiek atokiau bet saugioje bažnyčios teritorijoje.

Maistas
Maistui išleidom labai mažai. Pirkdavom tik patį reikalingiausią maistą ir kartais pigių ledų ar kitokių skanumynų. Visada tikrindavom parduotuvių konteinerius ir dažnai pasisekdavo išgelbėti nemažai maisto. Kartą pasiėmėm net septynis kepalus duonos, tokios labai panašios į palangos duoną. Ten buvo Gränna miestukas, garsėjantis savo saldainių kepyklėlėmis. Kaip sutapimas ten konteineriuose radom visą maišą šokoladinių ir guminių saldainių, kurių užteko pusei kelionės. Kartais skanaudavom mėlynėmis, kurių ten pilni miškai, tik jos ne tokios saldžios kaip Lietuvoje, nes mažiau saulės gauna. Augis dažnai pririnkdavo grybų, dažniausiai baravykų ir raudonviršių. Jie ten auga tiesiog šalikelėse.

Viską gamindavom ant laužo ir tik kartais naudojom Augio dujinį primusą. Kartą lauže net pyragą kepėm. Radom tokį, kur tik vandeniu reikia užpilti ir kepti orkaitėje. Katiliukai labai prikepė, net centimetro storio anglis vėliau reikėjo atgręmžinėti.

Statistika
Spidometro nei ant vieno dviračio nebuvo. Dabar paskaičiavau, kad nuvažiavom iš viso 915 km. Iš viso kelionėje sugaišom 20 dienų. Taigi per dieną mums tekdavo nuvažiuoti maždaug po 45 km. Aišku buvo keletas tokių dienų kai visai nieko nenuvažiuodavom arba važiavom labai mažai.

Kelto bilietai iš Nynäshamno į Ventspilį kainavo kiekvienam po 175 Lt. Maistui ir kitiems pirkiniams kiekvienas dar išleidom po maždaug 225 Lt. Iš viso kiekvienas po maždaug 400 Lt.

———————————————–

Šiaip tikrai nežinau ką čia daugiau papasakoti be šaltų faktų. Pažiūrėkit nuotraukas, o jei sutiksit mane tai pasiklausinėkit kas įdomu. O geriausia tai patiems keliauti!