Irmantas

Mokslai

Baigiau semestrą Kopenhagoj. Deja nesurinkau pakankamai kreditų, kad Vilniuje man užskaitytų visą semestrą. Kopenhagos universitete išlaikiau tik vieno dalyko egzaminą. Air Pollution and Health. Gavau 7,5 ECTS kreditų, tai atitinka tik penkis Vilniaus universiteto kreditus, o per semestrą reikia surinkti 20.

Vilniuje susistabdžiau studijas iki 2010 rugsėjo. Tada pradėsiu magistrantūros antrą kursą nuo pradžių, bet tikriausiai pavyks užskaityti kokį nors neįdomų dalyką už tuos kreditus, kuriuos susirinkau Kopenhagoj.

Dabar turiu pusės metų atostogas nuo mokslo iki pat rugsėjo. Beje tai reiškia, kad nuo rugsėjo beveik visus metus iki 2011 vasaros būsiu Lietuvoje.

Air Pollution and Health paskaitos ketvirtadieniais vykdavo visą dieną, tai mes visi susiskirstėm po du ir kiekvieną savaitę kepdavom pyragus. Aš kepiau pyragus su Yang iš Kinijos. Nuotraukoje Mūsų pyragai. Dešinėje pusėje, mūsų paskaitos pagrindinis dėstytojas Ole John džiaugiasi pyrago dekoracija. Sakė šitos nuotraukos galėtų būti panaudotos priviliojant studentus rinktis šią paskaitą.

Kelionė į Lietuvą

Vasario viduryje buvom grįžę į Lietuvą. Susitikinėjom su draugais, šventėm Vasario 16-ąją, žiūrėjom Avatar, slidinėjom Latvijoje ant Sauleskalns, žaidėm encounter, žiūrėjom Vytauto Kasiulio paveikslų parodą ir matėm tikrą žieminį Vilnių.

Naujas kambarys

Kai grįžom iš Vilniaus į Kopenhagą, jau kitą dieną mūsų šeimininkas pasakė, kad už savaitės turim išsikraustyti. Kitaip sakant, jis mus tiesiog išspyrė. Šiaip pagal taisykles Danijoje šeimininkas nuomininkus turi perspėti mėnesį prieš tai kada jis nori, kad jie išsikraustytu, lygiai tas pats yra ir su nuomininkais, jie turi perspėti šeimininką mėnesį prieš išsikraustant. Mus jis labai lengvai išspyrė dėl to, kad neturėjom nuomos sutarties, neturėjom kam skųstis.

Iš karto pradėjom naujo kambario paiešką. Ir jau kitą dieną radom. Dovilė, viena pažįstama pasakė, kad ji nuo kovo nuomosis kambarį viename viešbutyje. Mes irgi nuėjom ten pasidairyti ir rezervavom dvivietį kambarį už 3500 DKK (1750 Lt) per mėnesį. Viskas įskaičiuota tik kur drabužius išsiskalbti reikės susirasti patiems. Viešbutis tik vienos žvaigždutės, todėl viskas nėra taip jau labai gražu ir tvarkinga. Grindys įdubusios ir linguoja, sienos popierinės viena virtuvė, du bendri tūlikai ir du dušai visam aukštui. Mes gyvenam trečiame aukšte, kur yra 18 kambarių. Mūsų kambarys yra į pietryčių pusę ir turi tris langus. Namie neturim interneto, pagaunam tik kažkokį Fon bevielį, bet jis mums leidžia naudotis tik google paslaugomis. Užtai galim naudotis tik elektroniniu paštu, žemėlapiais, vertėju nu ir viskuo kas yra iš google, beveik užtenka. Beveik kasdien einam interneto į netoli esančią Kopenhagos universiteto Life sciences fakulteto biblioteką. Šiaip nesiskundžiam nauju kambariu, jaučiamės kaip lietuviškame bendrabutyje.

Nuotraukoje mūsų namas. Mūsų langai yra trečiame aukšte, kampinis kambarys, du langai dešinėje kampo pusėje ir vienas kairėje. Prie namo Birutė su savo dviračiu ir kraustymuisi pasiskolintas triratis krovininis dviratis. Vėliau įdėsiu ir video kaip su tuo dviračiu važinėju.

Labai pykom ir dabar vis dar truputį pykstam ant buvusio šeimininko, bet jei nebūtų išspyręs tai ir toliau būtume jam mokėję daugiau nei, kad mokam dabar.

Darbas

Vis dar dirbam laikraščių išnešiotojais naktimis. Bet darbo nėra labai daug ir jis labai sunkus, o gaunam vistiek tik minimumą. Dabar dirbam kiekvieną naktį iš šeštadienio į sekmadienį ir retai kitomis naktimis. Išgyventi užtenka, bet mes norėtume kažkiek susitaupyti ateičiai.

Dabar kasdien ieškom darbo vasarai Norvegijoje. Norim vasarą ten dirbti ir taip pagyventi dar vienoje šalyje. Dar truputį ieškom Islandijoje ir Farerų salose. Jei neišeis vasarą ten kur nors dirbti tai dirbsim Kopenhagoje iki vasaros vidurio ir tada keliausim.

Jei kas žinot ką nors susijusio su darbu Norvegijoje, Islandijoje, Farerų salose arba Danijoje tai parašykit, būsiu labai dėkingas.

Daugiau nuotraukų kaip visada greitu metu atsiras ir mano picasa galerijoje.

Važiuojant dirbti į Daniją verta susitvarkyti keletą dokumentų, kad nereikėtų mokėti didelių daniškų mokesčių. O Danija ir Švedija visada lenktyniavo, kuri turi didžiausius mokesčius visame Pasaulyje.

Lietuvoje

Gyventojų pajamų mokestis (lyg ir 15%) yra ir Lietuvoje ir Danijoje, ir tikriausiai visoje ES. Jei dirbi Danijoje tai jį reikia mokėti ir Danijoje ir deklaruojant pajamas Lietuvoje. Norint išvengti tokio dvigubo mokesčių mokėjimo reikia pasidaryti Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą. Ji yra išduodama valstybinėje mokesčių inspekcijoje, daugiau informacijos apie šią pažymą yra čia: www.vmi.lt/lt/?itemId=101422 žiūrėti dvigubo apmokestinimo išvengimo dalį. Mes dar buvom pasidarę Pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurią išduoda seniūnija ir išsivertėm ją vertimų biure su notaro patvirtinimu. Mums sakė, kad jos reikės, bet Danijos mokesčių ofisui jos nereikėjo. Tai čia dėl visa ko. Tą pažymą galima pasidaryti per www.gyvreg.lt/ žiūrėti skiltį Viešosios paslaugos fiziniams asmenims.

Danijoje

Nuvykus į Daniją ir gavus darbą reikia kuo greičiau skubėti į artimiausią mokesčių ofisą (www.skat.dk/) su darbo sutartimi (nesvarbu ar jau turite ar dar ne gyvenimo ir darbo Danijoje leidimą, CPR ar geltoną kortelę) ir pasidaryti mokesčių kortelę. Tai yra tiesiog dokumentas, kuris patvirtina, kad jums nereikia mokėti pajamų mokesčio ir dar ten nurodytas minimalus atlyginimas už kurį reikės mokėti tik 8% mokesčių. Šitą atlyginimą sugeneruoja ofise jus priėmęs darbuotojas. Sako, kad jis priklauso nuo to kokį žadat gaut atlyginimą, bet kiti sako, kad jis po stalu meta kauliukus ir taip išburia sumą. Bet dažniausiai ta suma būna didesnė nei imigranto atlyginimas.

Kortelės naudojimas

Mokesčių kortelę galima naudoti tik viename darbe. Geriausia tame, kuriame daugiausiai uždirbat. Pvz. jei turit du darbus, su 1000 ir 5000 DKK atlyginimais tai geriau kortelę naudokite antram darbui. Tada jis bus apmokestintas 8%, o mažesnis atlyginimas didesniais mokesčiais. Kai kurie žmonės manipuliuoja ta kortele. Pvz. vieną mėnesį daugiau uždirba vienam darbe, o kitą kitam, tai vieną mėnesį kortelę panaudoji pirmame darbe, o kitą antrame. Dėl šito varijavimo reikėtų pasitarti su darbdaviu, manau jis padėtų.

.

Jei kažkas neaišku ar dar kažko neparašiau tai rašykit man į paštą: irmantas[taškas]kakaras[eta]gmail[taškas]com

Šią savaitę buvom nuvažiavę aplankyti Vytauto ir Justės į Alborgą ir Justo į Århusą. Pasiėmėm keltą laisvų dienų darbe ir ryte išvažiavom. Vytauto draugė Justė Alborge studijuoja architektūrą, o Vytautas ieško darbo.

Į priekį tranzavom. Į Alborgą važiavom visą dieną, nuo ryto iki vakaro.

Pasisekė mums su oru. Kai tranzavom į priekį tai visą dieną buvo giedra. Paskui visada irgi buvo gera.

Iš Zelandijos salos į Jutlandijos pusiasalį kėlėmės su keltu. Nuotraukoje mes laukiam, kol mus kas paims į keltą. Einant į keltą pėsčiomis reikia mokėti 315 DKK (apie 150 Lt), o lengvajai mašinai yra nustatytas mokestis nepriklausantis nuo keleivių skaičiaus.

Pirmą kartą kėliausi tokiu keltu. Jis per 45 minutes nuplaukia kiek daugiau nei 45 kilometrus. Jis yra kaip katamaranas, turi dvi dalis, kurios plūduriuoja ant vandens ir plaukiant palieka dvi vėžias. Kelte telpa kokie 50 automobilių, yra restoranas, daug sėdimų vietų.

Vytautas su savo dviračiu Alborge.

Iš Alborgo važiavom pas Justą į Århusą. Jis ten jau antrus metus studijuoja inovacijų vadybą. Jam patinka ten studijuoti ir Danijoje jaučiasi gerai, tik vis skundžiasi, kad Århusas yra Danijos provincija.

Aprodė mums visą Århusą. Nedidelis jaukus miestas su siaurute upe. Važiuodami į Århusą sutranzavom smagų bičą, kuris mums papasakojo miesto pavadinimo reikšmę. År daniškai reiškia mažą upę arba upelį, o hus reiškia namą, tai miestas vadinasi namas prie upės. Kaip ir Alborge apsilankėm studentų namuose (Studenterhuset). Århuso studentų namai yra įsikūrę sename uosto pastate. Langai už baro yra tiesiai į geležinkelio bėgius ir kas kažkiek laiko vis pravažiuoja keleivinis traukinys. Jei jis važiuotų lėčiau tai būtų galima matyti traukinio keleivius, o jie galėtų dairytis į barą. Labai geras vaizdas.

Vėliau vakare, prieš išvažiuojant dar nuvažiavom prie jūros.
Grįžom pigiu autobusu iš Århuso į Kopenhagą. Kelionė labai pasisekė. Gerai pailsėjom, pakeliavom ir pabendravom. Tą patį vakarą dar ėjom į darbą nešioti laikraščių.

Vilnius – Kopenhaga

Iš Vilniaus vakariniu traukiniu važiavom į Klaipėdą. Klaipėdoje Birutė lankė savo tetą ir pusseserę, o aš buvau pas senelį Vytautą. Ten prabuvom dvi dienas tai spėjom pasivaikščioti po Klaipėdą, pažiūrėt porą Tinklų kino festivalio programų ir žinoma pasimaudyti jūroje. Jūros vanduo buvo 17 laipsnių, vos aukštesnė buvo oro temperatūra, bet maudynės buvo labai geros. Senelis dabar gamina naminį vyną iš sode užaugintų žaliųjų vynuogių. Nekantrauju paragauti kai bus pagaminta. Paskui senelis mus abu nuvežė į tarptautinę perkėlą ir mes temstant išplaukėm iš Klaipėdos į Švedijos pusę.

Skaityti toliau